Nuolat besikeičiančios Vilniaus apylinkės kelia naujus iššūkius esamų pastatų pritaikymui prie šių dienų poreikių. Pieninės g. 4, Nemenčinėje stovintis gamybinės paskirties pastatas tampa šios problemos dalimi. Sovietmečiu statytas pastatas ir jo industrinės erdvės nebedomina šiuolaikinės pramonės, o perprogramuoti pastatą tik į komercinės paskirties patalpas nepakanka poreikio. Gamtiško kraštovaizdžio pakraštyje įsikūrusi teritorija labiau tinkama kurti mišrios paskirties architektūrai.

Šalia esantis Nemenčinės miškas ir Gėlos ežeras patrauklus iš Vilniaus miesto centro išsikeliantiems gyventojams. Pritaikyti šį pastatą naujai funkcijai reikia visai nedaug, o jo potencialas - stiprus. Aukštos patalpų lubos, gera orientacija pasaulio šalių atžvilgiu - pietūs ir vakarai, bei dideli langai sukuria kokybiškų erdvių įspūdį. Paprastos intervencijos į P4 pastato fasadą ir planą gali sukurti naują reprezentacinį įvaizdį, ženkliai pagerinti jo funkcionalumą ir energinį efektyvumą.